18 metų atgal – jauna, naivi ir tikinti, kad vyras atėjęs į mano gyvenimą užpildys mane. Apie santykius žinių jokių, plaukimas pasroviui. Šeima, dviejų sūnų gimimas, buitis, namai, gyvenome, atrodo, kaip visi. Tuomet nežinojome tokių dalykų kaip savivertė, savęs ir vienas kito pažinimas, atvirumas, kas ta partnerystė, ryšio puoselėjimas. Kaip mokėjome, taip gyvenome.
Visada jaučiau, kad kažkas ne taip, bet ką su tuo reikėjo daryti? Mes nemokėjome kalbėtis, atrodo bet koks bandymas baigdavosi konfliktu, tęsdavosi nekalbadieniai, jaučiausi žeminama, tad keršijau grubumu ir pykčiu. Švelnios moters manyje nebuvo. Atrodo, visus kampus laikiau viena, ko pasekoje nejaučiau pagarbos savo vyrui. Atstumas, žeminimai, atsiribojimas tapo kasdienybė. Kerojo tokie dalykai kaip nepasitikėjimas, nepagarba, kurie buvo gniaužiami viduje.
BET SVARBIAUSIA: aplinkai mes atrodėme tobula šeima! Aš niekada neprasitariau apie mūsų šeimos problemas, maniau, “kad nėra namų be dūmų”. Šiandieną man kyla klausimas – kiek yra tokių šeimų, kurios nežino, kad gali būti geriau? Kiek yra tokių, kurie merdėja santykiuose ir nežino, ko imtis?
8 metus kaupiau nuoskaudas, pyktį, emocijas, kol mano kūnas mane sustabdė ir reikėjo priimti sprendimą pokyčiui.
MANO NUOŠIRDUS PATARIMAS: nelauk, kol pasieksi dugną, geriau pradėk rūpintis savo būsena anksčiau!
Ir tik priėjusi tam tikrą ribą, pirmą kartą savo gyvenime pradėjau kelti klausimus:
Kokie mano poreikiai?
Kas man svarbu kaip žmogui?
Kokį partnerį šalia savęs įsivaizduoju?
Kaip noriu jaustis?
Kokiu elgesiu pati priėjau prie šios situacijos?
Pradėjau jausti augančią brandą ir SUVOKIAU, jog mano keliai su vyru turi išsiskirti…
Supratau, kad mūsų vertybės ir požiūriai tapo nebesuderinami.
Prasidėjo poros metų skyrybų košmaras, bet žinojau, kad privalau stotis ir eiti. Taip, kaltė ėdė stipriai, labiausiai buvo gaila vaikų. Bet supratau, kad konfliktais “įelektrinta” erdvė jiems ne ką geresnė. Ir geriau turėti bent 1 laimingą tėvą, nei 2 nelaimingus. Išėjau ne iš primo karto, buvo daug prikaupto šūdo, su kuriuo reikėjo kažką daryti.
NUO ČIA PRASIDĖJO MANO KELIONĖ Į SAVE: retritai, mokymasis, praeities, nuoskaudų, įsitikinimų analizė. Ir suvokiau, kokiu elgesiu pati prie to prisidėjau. Įvyko ATSAKOMYBĖS PRISIĖMIMAS.
Šiandieną dėkoju už šią patirtį, nes tai yra mano DIDŽIOJI MOKYKLA!
O Tu ar žinai savo vertybes?
Ateik į sesiją ir pažink save.
Po skyrybų pradėjau iš esmės analizuoti, kas man yra geri santykiai ir kokio žmogaus noriu šalia. Supratau svarbią taisyklę – mes pritraukiame tai, ką atspindime patys. Gali norėti vieno, bet jei tavo elgesys, ribos ir pasirinkimai to neatitinka – realybė bus kita. Šis laikotarpis buvo ilgas ir sąmoningas – beveik treji metai buvimo su savimi, skirti nurimti, suprasti ir išsigryninti, kad geriau jau būsiu viena, nei santykyje, kuris neatitinka mano vertybių.
Tuo pačiu pradėjo keistis ir kitos gyvenimo sritys. Kinta ne tik santykiai – kinta visas gyvenimo modelis. Natūraliai atsirado noras daugiau realizuoti save veikloje, augti ir plėstis. Buvo ir tamsesnių etapų, kai viduje buvo daug nežinomybės, bet kartu augo aiškus jausmas – pokytis neišvengiamas. Ir kai viduje atsirado paleidimas, nustojau laikytis įsikibusi to, kas nebetinka – viskas pradėjo keistis.
Į mano gyvenimą atėjo žmogus. Ir pirmą kartą santykis prasidėjo ne iš poreikio įtikti ar atrodyti geresnei, o iš tikro atvirumo. Nebeliko noro kažką įrodyti. Atsirado lengvumas, nes leidau sau būti savimi.
Aiškiai žinau, kokių santykių noriu. Patirtys, kurias išgyvenau, šiandien man yra vertingiausios pamokos. Nes tik pažinęs tamsą, iš tikrųjų pradedi vertinti šviesą. Pajutau, ką reiškia būti su žmogumi, kuris priima, negniuždo ir nekuria nuolatinės įtampos. Santykis tapo ne kova, o erdve augti, dalintis ir būti savimi.
Palaipsniui pradėjau keistis, augti ir plėstis kaip asmenybė. Pokytis natūraliai persikėlė ir į veiklą – pradėjau gilintis į psichologiją, mokytis, dirbti su žmonėmis. Išdrįsau paleisti tai, kas manęs nebeatspindėjo, ir pasirinkau kelią, kuriame galiu realizuoti save per pagalbą kitiems. Tai, ką šiandien darau, yra tiesioginė mano pačios kelionės tąsa.
Šiandien gyvenu tuo, apie ką kalbu. Ir jei mano istorija tau pasirodė artima – kviečiu leistis į šią kelionę kartu. Kartais pakanka vieno pokalbio, kad pradėtum matyti aiškiau.
Tikiu – KUO ESAME, TAI PRITRAUKIAME.
Tad keiskis ir tapk tokiu, su kurio norėtum turėti santykių!
Kas yra KOUČINGO SPECIALISTAS?
Kai pirmą kartą susidūriau su koučingu, šis žodis man atrodė miglotas ir sunkiai apčiuopiamas. Atrodė, kad tai tiesiog žmogus, kuris kažką pataria ar moko. Tačiau šiandieną aiškiai suprantu – koučingas nėra apie patarimus.
Koučingo specialistas yra žmogus, kuris padeda tau aiškiai pamatyti, kas vyksta tavo gyvenime, ir kartu su tavimi pereina visą procesą – nuo supratimo iki realių pokyčių. Tai nėra tik pokalbis. Tai kryptingas darbas, kuriame tu ne lieki vienas su savo klausimais, o gauni struktūrą, įrankius ir palaikymą.
Tai procesas, kuriame ne „taisomas gyvenimas“, o stiprinamas žmogus. Kaip treniruotėje – niekas nepadarys už tave, bet su aiškia kryptimi, nuoseklumu ir vedimu rezultatas tampa pasiekiamas.
Aš pati nuolat dirbu su savimi – tiek per fizinį judėjimą, tiek per darbą su specialistais. Tai leidžia ne tik augti, bet ir labai aiškiai suprasti, kaip vyksta realus pokytis.
Mano vertybės
Vertybės nėra gražūs žodžiai. Tai ribos, sprendimai ir pasirinkimai, kuriais vadovaujiesi kasdien. Jei nežinai, kas tau iš tikrųjų svarbu – labai lengva pasimesti santykiuose, prisitaikyti ir gyventi ne savo gyvenimą.
Aš savo gyvenime ir darbe remiuosi aiškiomis vertybėmis:
• MEILĖ SAU – ne kaip jausmas, o kaip sprendimas. Tai ribos, pagarba sau ir atsisakymas likti ten, kur skauda.
• ATVIRUMAS – gebėjimas būti tikru. Be kaukių, be vaidmenų, be bandymo įtikti.
• SĄŽININGUMAS – pirmiausia su savimi. Nes tol, kol meluoji sau, joks pokytis nevyksta.
• LAISVĖ – būti savimi ir rinktis. Santykius, kurie ne riboja, o augina.
• PRIĖMIMAS – savęs ir kito žmogaus. Be noro keisti, kontroliuoti ar pritaikyti prie savo lūkesčių.
Šios vertybės nėra teorija. Tai pagrindas, ant kurio kuriu savo gyvenimą ir santykius su žmonėmis.