15 metų atgal – jauna, naivi ir tikinti, kad vyras atėjęs į mano gyvenimą užpildys mane. Apie santykius žinių 0, plaukimas pasroviui. Šeima, dviejų sūnų gimimas, buitis, namai, gyvenome, atrodo, kaip visi. Tuomet nežinojome tokių dalykų kaip savivertė, savęs ir vienas kito pažinimas, atvirumas, kas ta partnerystė, ryšio puoselėjimas. Kaip mokėjome, taip gyvenome.
Visada jaučiau, kad Kažkas ne taip, bet ką su tuo reikėjo daryti? Mes nemokėjome kalbėtis, atrodo bet koks bandymas baigdavosi konfliktu, tęsdavosi nekalbadieniai, jaučiausi žeminama, tad keršijau grubumu, pykčiu. Švelnios moters manyje nebuvo. Atrodo, viską laikiau viena, už tai dar ir žeminau savo vyrą. Atstumas, žeminimai, atsiribojimas tapo kasdienybė. Kerojo tokie dalykai kaip nepasitikėjimas, nepagarba, kurie buvo gniaužiami viduje.
BET SVARBIAUSIA: aplinkai mes atrodėme tobula šeima! Aš niekam nieko nepasakojau, maniau, “kad nėra namų be dūmų”. Šiandieną man kyla klausimas – kiek yra tokių šeimų, kurios nežino, kad gali būti geriau. Kurie merdėja santykiuose ir nežino, ko imtis.
8 metus kaupiau nuoskaudas, pyktį, emocijas, kol mano kūnas mane sustabdė ir reikėjo priimti sprendimą pokyčiui.
MANO NUOŠIRDUS PATARIMAS: nelauk, kol pasieksi dugną, geriau pradėk rūpintis savo būsena anksčiau!
Tik tada pirmą kartą savo gyvenime pradėjau kelti klausimus:
Ko aš noriu?
Kokį šalia savęs žmogų įsivaizduoju?
Kaip noriu jaustis?
Kokiu elgesiu pati priėjau prie šios situacijos?
Pradėjau jausti augančią brandą ir SUVOKIAU, jog mano keliai su vyru skiriasi…
Mūsų požiūris į šeimą skyrėsi TOTALIAI!
Prasidėjo poros metų skyrybų košmaras, bet žinojau, kad privalau stotis ir eiti. Taip, kaltė ėdė stipriai, labiausiai buvo gaila vaikų. Bet supratau, kad konfliktais “įelektrinta” erdvė jiems ne ką geresnė. Ir geriau turėti bent 1 laimingą tėvą, nei 2 nelaimingus. Išėjau ne iš primo karto, buvo daug prikaupto šūdo, su kuriuo reikėjo kažką daryti.
NUO ČIA PRASIDĖJO MANO KELIONĖ Į SAVE: retritai, mokymasis, praeities, nuoskaudų, įsitikinimų analizė. Ir suvokiau, kokiu elgesiu pati prie to prisidėjau. Įvyko ATSAKOMYBĖS PRISIĖMIMAS.
Šiandieną dėkoju už šią patirtį, nes tai yra mano DIDŽIOJI MOKYKLA!
O Tu ar žinai savo vertybes?
Ateik į sesiją ir pažink save.
Po skyrybų pradėjau analizuoti, kas man yra geri santykiai, kokio žmogus šalia noriu. Ir supratau – PATS TAPK TOKIU, KOKĮ ŽMOGŲ NORI PRITRAUKTI Į SAVO GYVENIMĄ. Mes iš kito tikimės būti kažkokiu, bet patys savo elgesiu neatspindime tų dalykų. Savianalizė ir buvimas viena truko bene 3 metus. Tai laikas nurimti, suprasti, išsigryninti, kad geriau jau būsiu viena, nei su žmogumi, kurio požiūris į santykius neatitinka manojo.
Tuo pačiu metu pradėjau jausti, kad kliba ir kiti santykiai – darbo. Kai keitiesi, tai keitiesi visapusiškai. Normalu, kad nori daugiau ir iš veiklos, kurioje save realizuoji. Buvo tamsus periodas, kai jaučiausi juodai pasimetusi, neapleido jausmas, kad turi kažkas keistis. Kai viduje atėjo suvokimas, kad laikas nurimti, viską paleisti, nieko nebesitikėti, ĮVYKO STEBUKLAS. Į gyvenimą atėjo žmogus. Bendravimas prasidėjo ne nuo noro pasirodyti geresnei, o nuo: visiško atvirumo ir leidimo sau būti tokiai, kokia esu.
Nebebuvo noro kažkam kažką įrodyti. Bendravimas teikė lengvumą, nes LEIDAU SAU BŪTI SAVIMI.
AIŠKIAI žinojau, kokių noriu santykių. Patirtis, kurias patyriau priėmiau kaip dovaną. Nes tik patyrus JUODA, tu supranti, kas yra BALTA. Jaučiau, kaip gera būti su žmogumi, kuris: priima, nevertina, neturi jokių lūkesčių į tave. Tiesiog dalinimasis ir priėmimas.
Palaipsniui pradėjau skleistis, vertis, augti kaip asmenybė. Atėjo pokytis ir į darbinę veiklą. Tas žmogus man vis rodė – “žiūrėk, pas tave eina moterys pagalbos”, palaikė mane kiekviename žingsnyje. Pradėjau gilintis į psichologiją, mokytis koučingo ir su besąlyginiu palaikymu, užnugariu palikau samdomą darbą ir išėjau realizuoti save per PAGALBĄ ŽMONĖMS. Mes tiek daug davėme vienas kitam. Štai ką reiškia tinkamas žmogus šalia: tuomet abu auga ir keičiasi.
Šis santykis yra tai, apie ką aš komunikuoju viešojoje erdvėje. Yra žmonių, tuo abejojančių, tačiau aš esu gyvas to pavyzdys. Jei tai pavyko man, gali pavykti ir TAU!
Turėk santykius, kokių nori! Bet pirmiausia reikia pasigilinti į save ir šalia esantį žmogų. Puiki galimybė tai padaryti – MANO PARUOŠTA VIDEO PASKAITA SU PRAKTINE DALIMI. Komentuok “NORIU” ir keliauk link pokyčio!
Tikiu – KUO ESAME, TAI PRITRAUKIAME.
Tad keiskis ir tapk tokiu, su kurio norėtum turėti santykių!
Sertifikatai
Kas yra KOUČERIS?
Kol nieko bendro neturėjau su koučingu, man šis žodis „nešė” nesuprantamą reikšmę. Kažkas, remdamasis kažkuo kažką moko. Tačiau dabar suprantu, kad KOUČERIS – tai asmeninis treneris, kuris savo klientui padeda siekti užsibrėžtų tiklslų. Jis nedaro pratimų už klientą, jis veda jį už rankos, suteikia įrankius, kad „sportuojantis” palaipsiniui sustiprėtų ir įgautų tinkamą formą. Tai nuostabus įrankis, padedantis atrakinti vidinį žmogaus potencialą ir atrasti visus atsakymus, kurie slypi viduje.
Aš taip pat sportuoju, tiek sporto klube, tiek pas kitus asmeninius trenerius – koučerius, su kurių pagalba judu pirmyn ir siekiu aukštesnės gyvenimo kokybės.
Mano vertybės
Manau, kad kiekvienam žmogui svarbu išsigryninti savo vertybės, Jos yra gyvenimo vedlys, kurio pagrindu kuriame santykį su savimi ir su aplinka. Kokius santykius gali kurti žmonės, jei nežino, kas jiems svarbu…?
Aš savo gyvenime ir veikloje vadovaujuosi šiomis vertybėmis:
- MEILĖ SAU – jei nebūsi užsipildęs iš vidaus, ką gi galėsi duoti aplinkai?
- ATVIRUMAS – būti atvirai sau ir kitiems, be baimės būti kažkieno įvertintai.
- SĄŽININGUMAS – prieš save ir kitus. Nemeluoti sau, o priimti
- LAISVĖ – būti savimi, rinktis aplinką, rinktis supančius žmones, veiklą, rinktis save
- PRIĖMIMAS – savęs ir aplinkos, nevertinimas kitų žmonių, lūkesčio neturėjimas